Vitamino D trūkumas: simptomai ir priežastys

Vitamino D trūkumas – tai būklė, kai organizme nepakanka šio svarbaus vitamino, darančio įtaką daugeliui organizmo funkcijų, pradedant nuo kaulų stiprinimo ir baigiant imuninės sistemos reguliavimu. Šis trūkumas paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvos gyventojus, ypač šaltuoju metų laiku, kai saulės šviesos trūksta. Nors dažnai nepastebimas, vitamino D stygius gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl svarbu atpažinti jo simptomus ir suprasti priežastis.

Šiame išsamiame straipsnyje sužinosite apie vitamino D svarbą organizmui, pagrindinius trūkumo simptomus, rizikos veiksnius, diagnozavimo metodus bei efektyvius būdus, kaip atstatyti optimalų šio vitamino kiekį organizme. Suprasite, kodėl tinkamas vitamino D kiekis yra būtinas visapusei sveikatai ir kaip išvengti jo trūkumo sukeliamų neigiamų pasekmių.

Kas yra vitaminas D ir kodėl jis svarbus?

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris skiriasi nuo daugelio kitų vitaminų tuo, kad mūsų organizmas gali jį pats sintetinti odoje, veikiant saulės ultravioletiniams B (UVB) spinduliams. Egzistuoja dvi pagrindinės vitamino D formos: ergokalciferolis (vitaminas D2), randamas augaliniuose produktuose, ir cholekalciferolis (vitaminas D3), kurį mūsų organizmas gamina saulės šviesoje bei gaunamas iš gyvūninių produktų. D3 forma yra efektyvesnė ir geriau įsisavinama žmogaus organizme.

Patekęs į organizmą, vitaminas D pereina sudėtingą metabolizmo kelią. Pirmiausia kepenyse jis virsta kalcidioliu (25(OH)D) – tai yra ta forma, kurios kiekį matuojame kraujo tyrimuose.

Vėliau inkstuose kalcidiolis virsta biologiškai aktyvia forma kalcitrioliu (1,25(OH)2D), kuris jau veikia kaip hormonas.

Vitamino D reikšmė organizmui yra itin didelė:

• reguliuoja kalcio ir fosforo absorbciją žarnyne, kas būtina kaulų formavimui ir palaikymui
• padeda palaikyti normalią raumenų funkciją
• stiprina imuninę sistemą ir mažina uždegiminius procesus
• dalyvauja nervų sistemos veikloje ir smegenų vystymesi
• reguliuoja daugelio genų raišką
• gali mažinti kai kurių lėtinių ligų riziką

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad vitaminas D gali būti svarbus ne tik kaulų sveikatai, bet ir širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, imuninės sistemos stiprinimui bei net kai kurių vėžio formų rizikos mažinimui. Europos maisto saugos tarnyba pripažįsta vitamino D svarbą normaliai imuninės sistemos veiklai ir uždegiminių procesų reguliavimui.

Nors vitaminas D vadinamas “vitaminu”, tikroji jo veikla organizme labiau primena hormono funkciją, nes jis reguliuoja įvairius procesus per genų ekspresiją. Aukštos kokybės vitamino D3 papildas gali padėti užtikrinti pakankamą šio svarbaus elemento kiekį organizme, ypač kai jo negauname pakankamai iš saulės ir maisto.

Pagrindiniai vitamino D trūkumo simptomai

Vitamino D trūkumo simptomai gali būti subtilūs ir iš pradžių sunkiai pastebimi, todėl šią būklę dažnai vadina “tyliąja epidemija”. Tačiau ilgainiui simptomai tampa labiau išreikšti ir gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Štai pagrindiniai požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:

Ankstyvieji požymiai

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka – vienas dažniausių vitamino D trūkumo simptomų, kurį žmonės dažnai supainioja su įprastu nuovargiu ar pervargimu.
• Raumenų skausmas ir silpnumas – vitaminas D dalyvauja raumenų metabolizme, todėl jo trūkumas gali sukelti bendrą silpnumą ar skausmą raumenyse.
• Nuotaikos svyravimai – pastebėtas ryšys tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios depresijos, nerimo ar sezoninio afektinio sutrikimo rizikos.
• Lėtesnis žaizdų gijimas – vitaminas D svarbus ląstelių atsinaujinimui ir imuninei funkcijai.
• Padidėjęs jautrumas infekcijoms – dažnesnės peršalimo ligos, gripas ar kitos infekcijos gali būti vitamino D stokos požymis.

Labiau išreikšti simptomai

• Kaulų skausmas – ypač nugaros apatinėje dalyje, dubens srityje ar šonkauliuose.
• Plaukų slinkimas – vitaminas D trūkumas gali būti viena iš plaukų slinkimo priežasčių, ypač moterims.
• Padidėjęs prakaitavimas – ypač galvos prakaitavimas gali būti susijęs su vitamino D stoka.
• Lėtinis nuovargis ir mieguistumas – net ir gerai išsimiegoję žmonės jaučiasi nuolat pavargę.
• Dažni kaulų lūžiai – sumažėjęs kaulų tankis dėl sutrikdytos kalcio absorbcijos.

Poveikis ypatingoms populiacijoms

Vaikų vitamino D trūkumo simptomai:

• Rachitas – liga, pasireiškianti kaulų deformacijomis, augimo sulėtėjimu.
• Dantų vystymosi problemos – danties emalio formavimosi sutrikimai.
• Vėluojantis motorinis vystymasis – vaikams sunkiau išmokti sėdėti, ropoti ar vaikščioti.
• Padidėjęs irzlumas – neaiškaus pobūdžio irzlumas, miego sutrikimai.

Vyresnio amžiaus žmonių simptomai:

• Osteoporozė – kaulų masės mažėjimas ir trapumas.
• Raumenų silpnumas – padidėjusi griuvimų rizika.
• Kognityvinės funkcijos suprastėjimas – atminties, dėmesio sutrikimai.
• Padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Svarbu paminėti, kad daugelis vitamino D trūkumo simptomų gali būti panašūs į kitų sveikatos sutrikimų požymius. Jei pastebite kelis iš minėtų simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ir atlikti vitamino D kiekio kraujyje tyrimą. Reikia prisiminti, kad tinkama mityba ir baltymų vartojimo svarba po treniruotės taip pat turi įtakos bendrai organizmo būklei ir gali padėti sumažinti kai kuriuos simptomus.

Pagrindinės vitamino D trūkumo priežastys ir rizikos veiksniai

Vitamino D trūkumas gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių, susijusių su gyvenimo būdu, fiziologiniais ypatumais ar sveikatos būkle. Supratimas, kodėl organizme trūksta šio svarbaus vitamino, padeda efektyviau spręsti problemą.

Nepakankamas saulės poveikis

• Geografinė padėtis – Lietuva yra šiaurinėje platumoje (54-56°), kur nuo spalio iki kovo UVB spindulių intensyvumas nepakankamas vitamino D sintezei.
  
• Darbas patalpose – šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai didžiąją laiko dalį praleidžiame uždarose patalpose, riboja natūralią vitamino D gamybą.
• Apsauginių kremų naudojimas – SPF 15 ir aukštesni apsauginiai kremai sumažina vitamino D sintezę iki 95%.
• Drabužiai – didelę kūno dalį dengiantys drabužiai neleidžia saulės spinduliams pasiekti odos.

Fiziologiniai veiksniai

• Tamsesnė oda – melaninas absorbuoja UVB spindulius, todėl tamsesnės odos žmonėms reikia ilgesnio buvimo saulėje, kad pasigamintų pakankamą vitamino D kiekį.
• Vyresnis amžius – su amžiumi mažėja odos gebėjimas sintetinti vitaminą D (po 50 metų ši funkcija sumažėja apie 50%).
• Nutukimas – vitaminas D kaupiasi riebaliniame audinyje, todėl nutukusiems žmonėms jo mažiau lieka cirkuliacijoje.
• Nėštumas ir žindymas – padidėjęs vitamino D poreikis.

Sveikatos sutrikimai

• Malabsorbcijos sindromai – celiakija, Krono liga, cistinė fibrozė ir kitos virškinimo sistemos ligos sutrikdo riebalų ir kartu vitamino D įsisavinimą.
• Kepenų ligos – sutrinka vitamino D virtimas į aktyviąją 25-hidroksivitamino D formą.
• Inkstų ligos – pažeisti inkstai negali efektyviai konvertuoti vitamino D į jo aktyvią formą.
• Tam tikri vaistai – gliukokortikoidai, antikonvulsantai, kai kurie antibiotikai gali pagreitinti vitamino D skilimą organizme.

Mitybos veiksniai

• Ribota mityba – veganiška ar vegetariška mityba be papildų didina vitamino D trūkumo riziką, nes daugelis natūralių vitamino D šaltinių yra gyvūninės kilmės.
• Žuvų alergija – riebios žuvys yra vienas geriausių vitamino D šaltinių.
• Nepakankamas praturtintų maisto produktų vartojimas – Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose šalyse, maisto produktai retai praturtinami vitaminu D.

Rizikos grupei priklauso ir žmonės, turintys chroniškų sveikatos sutrikimų, ypač susijusių su uždegiminiais procesais, bei vyresnio amžiaus asmenys, gyvenantys globos namuose ar retai išeinantys į lauką. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos mokslų organizacijos rekomenduoja vitamino D tyrimus atlikti žmonėms, kurie priklauso minėtoms rizikos grupėms.

Diagnostika ir stebėjimas: kaip nustatyti vitamino D trūkumą

Vienintelis patikimas būdas nustatyti vitamino D kiekį organizme – kraujo tyrimas. Tyrimas parodo, ar vitamino D kiekis yra pakankamas, ar jo trūksta. Tai svarbus žingsnis, ypač jei pastebite galimus trūkumo simptomus arba priklausote rizikos grupei.

Vitamino D tyrimo metodai

Vitamino D kiekiui nustatyti atliekamas 25-hidroksivitamino D (25(OH)D) tyrimas, kuris matuoja bendrą vitamino D2 ir D3 kiekį kraujyje. Šis rodiklis geriausiai atspindi organizmo vitamino D atsargas ir yra standartinis tyrimas vitamino D būklei įvertinti. Tyrimui reikalingas kraujo mėginys, kuris dažniausiai imamas iš venos.

Vitamino D normos

Skirtingos institucijos pateikia šiek tiek besiskiriančias rekomendacijas dėl optimalaus vitamino D lygio, tačiau bendrai pripažįstama tokia klasifikacija:

• Deficitas: mažiau nei 30 nmol/l (12 ng/ml)
• Nepakankamumas: 30-50 nmol/l (12-20 ng/ml)
• Pakankamas kiekis: 50-75 nmol/l (20-30 ng/ml)
• Optimalus kiekis: 75-125 nmol/l (30-50 ng/ml)
• Potencialiai toksiškas kiekis: daugiau nei 375 nmol/l (150 ng/ml)

Vis dėlto daugelis šiuolaikinių specialistų sutinka, kad optimaliam sveikatai palaikyti rekomenduojama siekti 75-125 nmol/l (30-50 ng/ml) koncentracijos kraujyje. Svarbu paminėti, kad Lietuvos ir daugelio kitų šalių laboratorijose naudojami abu matavimo vienetai: nmol/l ir ng/ml (1 ng/ml = 2,5 nmol/l).

Kada ir kaip dažnai tikrinti vitamino D kiekį

Vitamino D tyrimą rekomenduojama atlikti:

• Jei priklausote rizikos grupei (vyresnio amžiaus žmonės, tamsesnės odos asmenys, turintys malabsorbcijos sindromų, nutukę asmenys)
• Jei jaučiate galimus vitamino D trūkumo simptomus
• Jei turite kaulų ligų, osteoporozę ar padidėjusį lūžių riziką
• Jei sergate lėtinėmis ligomis, kurioms vitamino D trūkumas gali turėti įtakos (autoimuninės ligos, širdies ir kraujagyslių ligos)
• Stebint gydymo papildais efektyvumą

Gydytojai dažniausiai rekomenduoja vitamino D kiekį tikrinti:

• Pradėjus gydymą papildais – po 3 mėnesių
• Pasiekus normalų lygį – 1-2 kartus per metus
• Rizikos grupėms – kas 3-6 mėnesius

Lietuvoje vitamino D tyrimą galima atlikti poliklinikose arba privačiose laboratorijose. Šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą tyrimui, jei yra medicininių indikacijų. Priešingu atveju už tyrimą tenka susimokėti patiems, tačiau investicija į sveikatą dažnai atsipirka ilgalaikėje perspektyvoje.

Tyrimą geriausia atlikti ryte, nevalgius. Vitamino D matavimai gali skirtis tarp laboratorijų dėl skirtingų metodikų, todėl stebint dinamiką rekomenduojama tyrimus atlikti toje pačioje laboratorijoje. Interpretuojant rezultatus, svarbu atsižvelgti į metų laiką – žiemos pabaigoje kiekis paprastai būna mažiausias.

Prevencija ir gydymas: kaip atstatyti optimalų vitamino D kiekį

Nustačius vitamino D trūkumą ar norinti jo išvengti, galima imtis įvairių priemonių. Optimalus vitamino D kiekio palaikymas reikalauja kompleksinio požiūrio, apimančio saulės ekspoziciją, mitybą ir papildus.

Saulės ekspozicija

Saulės šviesa yra natūraliausias vitamino D šaltinis. Lietuvos geografinėje platumoje (54-56° šiaurės platumos) reikėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas:

• Balandžio–rugsėjo mėnesiais: 15-30 minučių buvimo saulėje 2-3 kartus per savaitę (tarp 10 val. ryto ir 15 val. popiet), kai atviri rankos, kojos ir veidas. Tamsesnės odos žmonėms gali prireikti ilgesnio laiko.
• Spalio–kovo mėnesiais: Lietuvos platumoje UVB spinduliai nepakankamo intensyvumo vitamino D gamybai, todėl reikėtų pasikliauti papildais ir maisto šaltiniais.

Svarbu neperdegioti saulėje – ilgesnė ekspozicija nedidina vitamino D gamybos, bet didina odos vėžio riziką. Po rekomenduojamo laiko saulėje derėtų naudoti apsauginius kremus.

Vitamino D šaltiniai maiste

Natūralūs vitamino D šaltiniai maiste yra riboti, tačiau šie produktai gali padėti papildyti jo kiekį:

• Riebi žuvis (lašiša, silkė, skumbrė, upėtakis) – 400-800 TV/100g
• Žuvų taukai – apie 400 TV šaukšte
• Kiaušinio trynys – apie 20-40 TV viename trynyje
• Grybai (ypač džiovinti saulėje) – kintamas kiekis
• Praturtinti maisto produktai – kai kurie pieno produktai, jogurtai, margarinas, apelsinų sultys (reikia skaityti etiketes)

Net ir valgant šiuos produktus reguliariai, sunku gauti pakankamą vitamino D kiekį vien iš maisto, ypač žiemą. Pavyzdžiui, kad gautumėte 1000 TV vitamino D, reikėtų suvalgyti apie 100 g lašišos arba 10 kiaušinių trynių.

Vitamino D papildai

Papildai dažniausiai yra būtina priemonė, siekiant išlaikyti optimalų vitamino D kiekį, ypač šaltojo sezono metu ar esant jo trūkumui. Rinkoje yra įvairių formų papildų:

• Tabletės/kapsulės – patogiausia ir populiariausia forma
• Skysti lašai – tinka vaikams ir tiems, kam sunku nuryti tabletes
• Purškiami po liežuviu preparatai – greitai absorbuojami

Rekomenduojamos dozės

Dozavimas priklauso nuo amžiaus, svorio, odos tipo, metų laiko ir esamo vitamino D kiekio kraujyje:

• Trūkumo prevencijai:
  • Suaugusiems: 800-2000 TV per dieną
  • Vaikams: 400-1000 TV per dieną
  • Nėščiosioms ir žindyvėms: 1500-2000 TV per dieną
• Trūkumo gydymui (visada konsultuojantis su gydytoju):
  • Lengvas trūkumas: 2000-4000 TV per dieną 3 mėnesius
  • Vidutinis trūkumas: 4000-6000 TV per dieną 3-6 mėnesius
  • Sunkus trūkumas: gali būti skiriamos didesnės dozės gydytojo priežiūroje

Vitamino D3 derinys su vitaminu K2 yra ypač naudingas, nes K2 vitaminas padeda nukreipti kalcį į kaulus, užuot jam kaupiantis kraujagyslėse. Tokia kombinacija užtikrina saugesnį ir efektyvesnį vitamino D panaudojimą organizme.

Sinergistiniai elementai – magnio ir kalcio vaidmuo

Vitamino D veikimui organizme svarbūs ir kiti mikroelementai:

• Magnis – būtinas daugeliui fermentų, dalyvaujančių vitamino D metabolizme. Trūkstant magnio, vitamino D papildai gali būti mažiau efektyvūs. Rekomenduojama paros norma suaugusiesiems – 300-400 mg.
• Kalcis – kartu su vitaminu D užtikrina tinkamą kaulų formavimąsi. Rekomenduojama paros norma suaugusiesiems – 800-1000 mg.
• Vitaminas K2 – padeda nukreipti kalcį į kaulus ir dantis, užkertant kelią jo nusėdimui kraujagyslėse ir minkštuosiuose audiniuose.

Svarbu paminėti, kad prieš pradedant vartoti didelius vitamino D kiekius ar kelis papildus vienu metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus.

Galima rizika – perdozavimas ir saugumo priemonės

Nors vitamino D trūkumas yra dažnesnė problema, jo perteklius taip pat gali sukelti sveikatos sutrikimų. Vitamino D toksinis poveikis, nors ir retas, gali pasireikšti vartojant labai dideles dozes ilgą laiką be gydytojo priežiūros.

Vitamino D perdozavimo simptomai

Perdozavimo simptomai paprastai atsiranda dėl hiperkalcemijos (padidėjusio kalcio kiekio kraujyje), kurią sukelia per didelis vitamino D kiekis:

• Pykinimas ir vėmimas
• Apetito praradimas ir svorio kritimas
• Padidėjęs šlapinimasis ir troškulys
• Silpnumas, nuovargis, galvos skausmas
• Sumišimas, dezorientacija
• Inkstų problemos – dėl kalcio kristalų susidarymo
• Širdies ritmo sutrikimai

Saugios vartojimo ribos

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir daugelis sveikatos organizacijų nustato tokias saugias vitamino D vartojimo ribas:

• Kūdikiams iki 12 mėnesių: ne daugiau 1000 TV/dieną
• Vaikams nuo 1 iki 10 metų: ne daugiau 2000 TV/dieną
• Paaugliams ir suaugusiems: ne daugiau 4000 TV/dieną
• Nėščiosioms ir žindyvėms: ne daugiau 4000 TV/dieną

Svarbu paminėti, kad tai yra viršutinės saugios vartojimo ribos, o ne rekomenduojamos dozės. Ilgalaikiam vartojimui be gydytojo priežiūros paprastai rekomenduojamos mažesnės dozės.

Rizikos grupės

Didesnę vitamino D perdozavimo riziką turi:

• Sergantieji sarkoidoze, tuberkulioze ar kitomis granulominėmis ligomis – šios ligos gali sukelti padidėjusį vitamino D jautrumą
• Žmonės, turintys hiperparatiroidizmo
• Sergantieji inkstų ligomis – sutrikusi kalcio ir fosforo pusiausvyra
• Asmenys, vartojantys tiazidinius diuretikus – šie vaistai mažina kalcio išskyrimą su šlapimu

Praktiniai saugumo patarimai

• Visada pradėkite nuo mažesnių dozių ir didinkite palaipsniui, jei reikia
• Vitamino D papildus laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje
• Nevartokite kelių skirtingų vitamino D preparatų vienu metu
• Jei vartojate daugiau nei 2000 TV per dieną ilgesnį laiką, periodiškai tikrinkite vitamino D ir kalcio kiekį kraujyje
• Atsargiai derinkite su kalcio papildais – kartu jie didina hiperkalcemijos riziką
• Informuokite gydytoją apie visus vartojamus papildus

Praktiškai neįmanoma perdozuoti vitamino D natūraliu būdu – nei iš maisto, nei būnant saulėje, nes organizmas turi savireguliavimo mechanizmus. Perdozavimo rizika kyla tik vartojant didelius papildų kiekius.

Išvados

Vitamino D trūkumas – plačiai paplitusi, bet dažnai nepastebima problema, galinti turėti rimtų pasekmių sveikatai. Ypač gyvenantiems Lietuvoje, kur dėl geografinės padėties didžiąją metų dalį neturime galimybės gauti pakankamai saulės spindulių, būtina atkreipti dėmesį į šio svarbaus vitamino kiekį organizme.

Atpažįstant vitamino D trūkumo simptomus – nuolatinį nuovargį, raumenų silpnumą, nuotaikos svyravimus, dažnas infekcijas – galima laiku imtis priemonių jiems šalinti. Svarbu suprasti, kad rizikos veiksnius galima koreguoti: būti daugiau lauko sąlygose šiltuoju metų laiku, įtraukti į mitybą daugiau vitamino D turinčių produktų, o šaltuoju metų laiku vartoti aukštos kokybės vitaminų kategoriją papildančius preparatus.

Optimaliam vitamino D kiekiui palaikyti rekomenduojama:

• Reguliariai tikrinti vitamino D kiekį kraujyje (1-2 kartus per metus)
• Vasarą skirti 15-30 minučių buvimui saulėje kelis kartus per savaitę
• Įtraukti į mitybą riebią žuvį, kiaušinių trynius ir kitus vitamino D šaltinius
• Šaltuoju metų laiku vartoti vitamino D papildus, idealiai – kartu su vitaminu K2
• Atkreipti dėmesį į sinerginius elementus – magnį ir kalcį
• Ypatingą dėmesį skirti vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir kitoms rizikos grupėms

Laiku atpažintas ir koreguojamas vitamino D trūkumas padeda užtikrinti tinkamą kaulų, imuninės sistemos, nervų sistemos funkciją ir bendrą organizmo sveikatą. Konsultuodamiesi su sveikatos priežiūros specialistu ir laikydamiesi individualių rekomendacijų, galite užtikrinti optimalų vitamino D kiekį organizme ir išvengti jo trūkumo sukeliamų neigiamų pasekmių.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kokie yra pirmieji vitamino D trūkumo požymiai?

Ankstyvieji vitamino D trūkumo požymiai dažnai būna nuovargis, raumenų silpnumas, dažnos infekcijos, sąnarių skausmas ir nuotaikos svyravimai. Kai kurie žmonės taip pat gali pastebėti plaukų slinkimą ar lėtesnį žaizdų gijimą.

Kas labiausiai rizikuoja turėti vitamino D trūkumą?

Didžiausią riziką turi žmonės, gyvenantys aukštesnėse geografinėse platumose, praleidžiantys mažai laiko lauke, turintys tamsesnę odą, vyresnio amžiaus asmenys, nutukę žmonės ar sergantieji virškinimo sutrikimais.

Kiek laiko trunka ištaisyti vitamino D trūkumą?

Vartojant tinkamus papildus, lengvas ar vidutinis vitamino D trūkumas dažniausiai ištaisomas per 2-3 mėnesius; sunkus trūkumas gali užtrukti ilgiau ir reikalauti didesnių dozių, skiriamų gydytojo priežiūroje.

Ar galima gauti pakankamai vitamino D vien iš maisto?

Gauti pakankamai vitamino D vien iš maisto yra sudėtinga – riebi žuvis, kiaušiniai ir praturtinti produktai padeda, tačiau daugumai žmonių, ypač Šiaurės Europoje, bent jau šaltuoju metų laiku reikalingi papildai.

Ar pavojinga vartoti per daug vitamino D?

Taip, per didelės vitamino D dozės gali sukelti toksiškumą, pasireiškiantį pykinimu, silpnumu, inkstų problemomis ir pavojingai padidėjusiu kalcio kiekiu kraujyje. Visada laikykitės rekomenduojamų dozių ir konsultuokitės su specialistu.