Selenas ir jodas skydliaukės funkcijai

Skydliaukė, nors nedidelė endokrininė liauka, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų organizme. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja metabolizmą, energijos lygį, nervų sistemos veiklą ir daugelį kitų svarbių funkcijų. Tačiau, kad ši liauka galėtų optimaliai funkcionuoti, jai reikalingi du esminiai mikroelementai – selenas ir jodas. Šių elementų trūkumas ar disbalansas gali sukelti įvairius skydliaukės veiklos sutrikimus ir paveikti bendrą sveikatos būklę.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kaip selenas ir jodas veikia skydliaukės funkciją, kokią įtaką jie turi skydliaukės hormonų gamybai, aptarsime galimus trūkumo ir pertekliaus simptomus, pagrindinius maisto šaltinius bei saugaus papildų vartojimo rekomendacijas. Taip pat sužinosite, kodėl šių dviejų mikroelementų pusiausvyra yra tokia svarbi ir kaip ją išlaikyti, siekiant užtikrinti optimalią skydliaukės veiklą.

Skydliaukės veiklos ir dažniausių sutrikimų supratimas

Skydliaukė yra drugelio formos liauka, išsidėsčiusi kaklo priekinėje dalyje, po Adomo obuoliu.

Ji gamina du pagrindinius hormonus – trijodtironiną (T3) ir tiroksioną (T4), kurie kartu vadinama skydliaukės hormonais. Šie hormonai kontroliuoja kūno metabolizmo greitį – procesą, kurio metu maistas verčiamas energija, reikalinga organizmui funkcionuoti.

Skydliaukės sutrikimai paveikia didelę visuomenės dalį, ypač moteris. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, skydliaukės patologijos yra vienos dažniausių endokrininių sutrikimų visame pasaulyje. Pagrindiniai skydliaukės sutrikimai yra:

• Hipotiroidizmas (sumažėjęs skydliaukės aktyvumas)
• Hipertirozė (padidėjęs skydliaukės aktyvumas)
• Hashimoto liga (autoimuninis skydliaukės uždegimas)
• Skydliaukės mazgai
• Skydliaukės vėžys

Skydliaukės funkcijos sutrikimai dažnai pasireiškia įvairiais simptomais, tokiais kaip nuovargis, svoris svyravimas, karščio ar šalčio netoleravimas, nervingumas, plaukų slinkimas, odos sausumas ir kiti. Šie simptomai gali būti lengvi ir nespecifiniai, todėl daug žmonių gali net nežinoti, kad turi skydliaukės sutrikimų.

Pagrindiniai skydliaukės hormonai ir jų funkcijos

Skydliaukės gaminami hormonai T3 ir T4 yra esminiai organizmo metabolizmui. T4 (tiroksinas) yra pagrindinis skydliaukės gaminamas hormonas, kuris organizme verčiamas į aktyvesnę formą T3 (trijodtironiną). Šis procesas vyksta įvairiuose audiniuose, ypač kepenyse ir inkstuose.

Be T3 ir T4, svarbus vaidmuo tenka hipofizės gaminamam hormonui – tirotropinui (TSH). TSH stimuliuoja skydliaukę gaminti T3 ir T4 hormonus. Kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje sumažėja, hipofizė padidina TSH gamybą, taip signalizuodama skydliaukei gaminti daugiau hormonų. Ir atvirkščiai – kai skydliaukės hormonų kiekis kraujyje padidėja, TSH gamyba sumažėja.

Skydliaukės hormonai dalyvauja beveik visuose organizmo procesuose:

• Reguliuoja metabolizmo greitį ir energijos gamybą ląstelėse
• Veikia širdies veiklą ir kraujagyslių tonusą
• Yra būtini normaliam smegenų vystymuisi ir funkcionavimui
• Dalyvauja kaulų formavimosi ir atsinaujinimo procesuose
• Reguliuoja kūno temperatūrą
• Veikia žarnyno peristaltiką
• Turi įtakos reprodukcinei sistemai ir vaisingumui

Suprantant šių hormonų svarbą, tampa aišku, kodėl mikroelementai, dalyvaujantys jų gamyboje ir metabolizme, tokie kaip selenas ir jodas, yra gyvybiškai svarbūs skydliaukės sveikatai.

Esminis seleno vaidmuo skydliaukės sveikatai

Selenas yra mikroelementas, būtinas optimaliai skydliaukės veiklai. Nors reikalingas nedideliais kiekiais, jo vaidmuo skydliaukės hormonų metabolizme ir antioksidacinėje apsaugoje yra nepakeičiamas. Sveika skydliaukė kaupia didžiausią selenono koncentraciją organizme, o tai rodo jo svarbą šios liaukos funkcionavimui.

Selenas dalyvauja fermentų, vadinamų jodotironin dejodinazėmis, kūrime. Šie fermentai paverčia mažiau aktyvų skydliaukės hormoną T4 į aktyvesnę formą T3. Be seleno šis procesas būtų sutrikdytas, o T3 kiekis organizme sumažėtų, kas galėtų lemti hipotiroidizmo simptomus net jei jodo kiekis būtų pakankamas.

Kitas ypač svarbus seleno vaidmuo – antioksidacinė apsauga. Selenas yra būtinas glutationo peroksidazės (GPx) fermentams, kurie neutralizuoja skydliaukėje susidariusias reaktyvias deguonies formas. Hormonų gamybos procese skydliaukė natūraliai gamina vandenilio peroksidą, kuris gali pakenkti skydliaukės audiniams, jei nėra neutralizuojamas. Selenas, būdamas GPx dalis, padeda apsaugoti skydliaukę nuo oksidacinio streso ir uždegimo.

Mokslinių tyrimų duomenimis, selenas taip pat turi teigiamą poveikį imuninei sistemai ir gali sumažinti autoimuninių skydliaukės ligų, tokių kaip Hashimoto tiroiditas, riziką. Jis padeda reguliuoti imuninį atsaką ir mažina autoimuninį uždegimą.

Remiantis Europos maisto saugos tarnybos rekomendacijomis, rekomenduojama dienos seleno dozė suaugusiems yra apie 55-70 mikrogramų. Tačiau skirtingose šalyse ši rekomendacija gali skirtis, priklausomai nuo dirvožemio seleno kiekio ir mitybos įpročių.

Seleno trūkumas, papildymas ir maisto šaltiniai

Seleno trūkumas pasaulyje nėra retas reiškinys. Kadangi seleno kiekis maiste priklauso nuo jo koncentracijos dirvožemyje, tam tikruose geografiniuose regionuose, kur dirvožemyje šio elemento mažai, seleno trūkumo rizika yra didesnė.

Seleno deficito simptomai gali būti įvairūs ir nespecifiniai:

• Nuovargis ir silpnumas
• Plaukų slinkimas ir trapūs nagai
• Sumažėjęs imunitetas, dažnos infekcijos
• Pablogėjusi kognityvinė funkcija
• Skydliaukės veiklos sutrikimai
• Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos

Rizikos grupes seleno trūkumui sudaro žmonės, gyvenantys regionuose su mažu seleno kiekiu dirvožemyje, asmenys, turintys virškinimo trakto sutrikimų, žmonės, kurių mityba yra ribota (pvz., griežti veganai), bei senyvo amžiaus asmenys.

Norint užtikrinti pakankamą seleno kiekį organizme, svarbu įtraukti jo turtingus maisto produktus į kasdienę mitybą. Pagrindiniai seleno šaltiniai:

Maisto produktas	Seleno kiekis (μg/100g)
Braziliški riešutai	103
Tuno žuvis	60-90
Sardinės	45-60
Kiaušiniai	25-30
Vištiena	15-35
Grikiai	15-25
Saulėgrąžų sėklos	20-70

Jei natūralių maisto šaltinių nepakanka, galima vartoti seleno papildus. Tačiau svarbu neviršyti rekomenduojamų dozių, nes seleno perteklius taip pat gali būti žalingas. Ilgalaikis aukštų seleno dozių vartojimas gali sukelti selenozę – apsinuodijimą selenu, kuris pasireiškia plaukų ir nagų silpnumu, virškinimo sutrikimais, kvėpavimo problemomis ir net nervų sistemos pažeidimais.

Prieš pradedant vartoti seleno papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu, kurie įvertintų individualų poreikį ir galimą sąveiką su vartojamais vaistais.

Būtinas jodo vaidmuo skydliaukės funkcijoje

Jodas yra fundamentalus mikroelementas, be kurio skydliaukė negalėtų gaminti hormonų. Šis mineralas yra pagrindinis skydliaukės hormonų T3 ir T4 komponentas – pats hormonų pavadinimas nurodo jodo atomų skaičių jų molekulėse (trijodtironinas turi tris jodo atomus, o tiroksinas – keturis).

Skydliaukės ląstelės yra unikalios tuo, kad jos gali kaupti jodą iš kraujo ir naudoti jį hormonų sintezėje. Procesas prasideda nuo jodo jonų patekimo į skydliaukės ląsteles, kur jie oksiduojami ir prijungiami prie tirozino amino rūgščių baltyme tiroglobuline. Šis procesas veda prie T3 ir T4 hormonų susidarymo, kurie vėliau išskiriami į kraujotaką.

Jodo trūkumas yra viena pagrindinių prevenciškai išvengiamų protinio atsilikimo priežasčių visame pasaulyje. Negaudamas pakankamai jodo, organizmas negali gaminti reikiamo kiekio skydliaukės hormonų, o tai gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus:

• Hipotiroidizmą (sumažėjusį skydliaukės aktyvumą)
• Gūžį (padidėjusią skydliaukę)
• Vystymosi sutrikimus vaiko amžiuje
• Nėščiųjų moterų atveju – padidėjusią riziką persileidimui, priešlaikiniam gimdymui ar vaisiaus vystymosi sutrikimams

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja šias dienos jodo normas:

• Kūdikiams iki 6 mėnesių: 110 mikrogramų
• Kūdikiams 7-12 mėnesių: 130 mikrogramų
• Vaikams 1-8 metų: 90 mikrogramų
• Vaikams 9-13 metų: 120 mikrogramų
• Paaugliams ir suaugusiems: 150 mikrogramų
• Nėščiosioms moterims: 220 mikrogramų
• Žindančioms moterims: 290 mikrogramų

Įdomu tai, kad jodo poreikis didėja nėštumo metu, nes motinos skydliaukė gamina hormonus ne tik jai, bet ir besivystančiam vaisiui. Pirmaisiais nėštumo mėnesiais vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų, kurie yra būtini normaliam smegenų vystymuisi.

Nors jodo trūkumas kelia daug problemų, jo perteklius taip pat gali būti žalingas. Per didelis jodo kiekis gali sutrikdyti skydliaukės veiklą ir sukelti panašius simptomus kaip ir trūkumas – hipotiroidizmą ar hipertiroidizmą, priklausomai nuo individualių veiksnių ir jau esamos skydliaukės būklės.

Maisto šaltiniai ir saugus jodo papildymas

Jodo kiekis organizme priklauso nuo mitybos, nes žmogaus kūnas negamina šio elemento savarankiškai. Geografinės vietovės, esančios toli nuo jūros, dažnai turi mažiau jodo dirvožemyje, todėl ten augantys maisto produktai ir gyvūnai taip pat turi mažiau jodo.

Pagrindiniai jodo šaltiniai maisto produktuose:

Maisto produktas	Jodo kiekis (μg/100g)
Jūros dumbliai (pvz., nori, kombu)	11-6000 (labai kintantis)
Joduota druska	2500 (100g)
Menkė	110
Krevetės	90
Tunas	50-80
Pienas	15-20
Kiaušiniai	12-25

Joduota druska yra vienas efektyviausių būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį populiacijoje. Daugelyje šalių vykdoma privaloma druskos jodavimo programa, padėjusi ženkliai sumažinti jodo trūkumo sukeltų ligų paplitimą.

Papildomas jodo vartojimas turėtų būti kontroliuojamas, ypač jei jau esate diagnozuota skydliaukės liga. Žmonėms, sergantiems autoimuniniu tiroiditu (Hashimoto liga), per didelis jodo kiekis gali pabloginti būklę. Be to, ilgalaikis jodo perteklius gali sukelti vadinamą Wolf-Chaikoff efektą – laikiną skydliaukės hormonų gamybos blokavimą, kuris gali peraugti į ilgalaikį hipotiroidizmą.

Jeigu planuojate vartoti jodo papildus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju. Sveikiems žmonėms paprastai pakanka įtraukti į mitybą joduotą druską ir reguliariai vartoti jūros gėrybes, kad būtų užtikrintas optimalus jodo kiekis organizme.

Atkreipkite dėmesį, kad kai kurie maisto produktai ir vaistai gali trukdyti jodo įsisavinimui:

• Kai kurios daržovės, ypač kopūstinės (brokoliai, kopūstai, kale), gali slopinti jodo pasisavinimą, jei vartojamos žalios ir dideliais kiekiais
• Soja ir jos produktai gali turėti panašų poveikį
• Kai kurie vaistai, pvz., ličio preparatai ar amiodaronas, gali paveikti jodo metabolizmą

Šie produktai nėra žalingi ir juos tikrai galima vartoti, tačiau svarbu užtikrinti, kad bendroje mityboje būtų pakankamai jodo.

Selenas ir jodas: sinergija, pusiausvyra ir sąveika

Seleno ir jodo santykis skydliaukės veikloje yra klasikinis sinergijos pavyzdys, kai abu mikroelementai veikia kartu, papildydami vienas kito funkcijas ir užtikrindami optimalią skydliaukės veiklą.

Ši tarpusavio priklausomybė rodo, kodėl svarbu vienodai dėmesio skirti abiejų elementų pakankamam kiekiui mityboje.

Pirmiausia, selenas yra būtinas fermentams, kurie dalyvauja skydliaukės hormonų metabolizme. Selenoproteinai, tokie kaip jodotironin dejodinazės, paverčia T4 į aktyvesnę T3 formą audiniuose. Be pakankamo seleno kiekio, net ir esant optimaliam jodo lygiui, organizmas negali efektyviai panaudoti pagamintų skydliaukės hormonų.

Antra, selenas padeda neutralizuoti vandenilio peroksidą, kuris susidaro jodo metabolizmo metu. Jei seleno trūksta, vandenilio peroksidas gali kauptis ir pažeisti skydliaukės ląsteles, kas gali pastūmėti autoimuninių procesų vystymąsi, ypač genetiškai predisponuotiems asmenims.

Tyrimai rodo, kad tinkamas seleno ir jodo balansas gali būti ypač svarbus prevenciškai apsaugant nuo autoimuninio tiroidito vystymosi. Pavyzdžiui, seleno papildai kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę (anti-TPO) kiekį Hashimoto liga sergantiems pacientams.

Endokrinologijos ekspertų teigimu, abiejų mikroelementų disbalansas gali sukelti nenumatytų problemų. Vienas iš įdomių aspektų yra tai, kad jodo trūkumas ilgą laiką gali maskuoti seleno trūkumą, ir atvirkščiai. Todėl svarbu įvertinti abu mikroelementus kartu, o ne atskirai.

Pertekliaus ar disbalanso rizikos: klinikiniai įžvalgos

Nors tiek selenas, tiek jodas yra būtini skydliaukės veiklai, jų perteklius gali būti toks pat žalingas kaip ir trūkumas. Seleno perteklius organizme gali sukelti selenozę – būklę, pasireiškiančią plaukų slinkimu, nagų pažeidimais, virškinimo sutrikimais, metaliniu skoniu burnoje ir net neurologiniais simptomais.

Jodo perteklius, ypač žmonėms, kurių skydliaukės veikla jau sutrikusi, gali išprovokuoti paūmėjimą. Pavyzdžiui, asmenims, sergantiems latentiniu (besimptomiu) Graves liga, staigus jodo kiekio padidėjimas gali paskatinti hipertiroidizmo vystymąsi. Tuo tarpu Hashimoto liga sergantiems pacientams jodo perteklius dažnai sukelia hipotiroidizmo simptomų pablogėjimą.

Klinikinis atvejis, aprašytas endokrinologijos žurnale, iliustruoja šį sudėtingą ryšį: 42 metų moteris, kuriai buvo nustatytas lengvas hipotiroidizmas, pradėjo vartoti didelės dozės jodo papildus tikėdamasi pagerinti skydliaukės veiklą. Per kelias savaites jos būklė žymiai pablogėjo – TSH lygis pakilo, o T4 dar labiau sumažėjo. Nutraukus papildų vartojimą ir pradėjus subalansuotą gydymą, įskaitant mažas seleno dozes, jos skydliaukės funkcija stabilizavosi.

Kitas tyrimas parodė, kad regionuose, kur vykdoma intensyvi jodo papildymo programa, tačiau dirvožemyje trūksta seleno, padidėjo autoimuninių skydliaukės ligų paplitimas. Tai dar kartą patvirtina, kad šių dviejų mikroelementų pusiausvyra yra esminė.

Endokrinologai pabrėžia, kad prieš pradedant vartoti bet kokius mikroelementų papildus, būtina įvertinti dabartinę skydliaukės būklę atliekant atitinkamus tyrimus. Savidiagnostika ir savigyda gali pabloginti situaciją, užuot ją pagerinusi.

Skydliaukės sveikatos palaikymas: praktinės gairės ir papildomos mitybos rekomendacijos

Norint palaikyti optimalią skydliaukės veiklą, vien tik seleno ir jodo neužtenka – reikalingas kompleksinis požiūris į mitybą ir gyvenimo būdą. Šioje dalyje aptarsime praktines rekomendacijas ir papildomus nutrientus, kurie gali padėti užtikrinti skydliaukės sveikatą.

Visapusiška mityba, užtikrinanti įvairių maistinių medžiagų pusiausvyrą, yra pirmasis žingsnis siekiant palaikyti gerą skydliaukės funkciją.

Be jau aptartų seleno ir jodo, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos mitybos aspektus:

• Cinkas – dalyvauja T3 receptorių veikloje ir skydliaukės hormonų metabolizme. Jo šaltiniai: moliūsų sėklos, jautiena, krabai, vištiena, pupos.
• Geležis – būtina tiroperoksidazės fermentui, kuris dalyvauja skydliaukės hormonų gamyboje. Jos šaltiniai: raudonoji mėsa, špinatai, lęšiai, tofu.
• Vitaminas D – svarbus imuninės sistemos reguliatorius, kurio trūkumas siejamas su padidėjusia autoimuninių skydliaukės ligų rizika. Jo šaltiniai: riebios žuvys, kiaušinio tryniai, praturtinti pieno produktai, saulės šviesa.
• Vitaminas A – padeda reguliuoti skydliaukės hormono gamybą ir jo pasisavinimą ląstelėse. Jo šaltiniai: morkos, saldžios bulvės, špinatai, persikai.
• Omega-3 riebalų rūgštys – mažina uždegimą ir gali būti naudingos autoimuninių skydliaukės ligų atvejais. Jų šaltiniai: riebios žuvys (lašiša, sardinės), linų sėmenys, graikiniai riešutai.

Kalbant apie gyvenimo būdą, stresas yra vienas iš veiksnių, galinčių neigiamai paveikti skydliaukės funkcijas. Chroninis stresas gali sutrikdyti hipotalamo-hipofizės-skydliaukės ašies veiklą, todėl streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, joga ar tiesiog reguliarus fizinis aktyvumas, gali būti naudingi skydliaukės sveikatai.

Mitybos specialistai pabrėžia, kad kai kurie maisto produktai gali trukdyti skydliaukės veiklai, ypač jei vartojami dideliais kiekiais. Tokie produktai vadinami goitrogeniškais ir apima:

• Žalios kopūstinės daržovės (brokoliai, kopūstai, Briuselio kopūstai)
• Sojos produktai
• Miltai
• Šparaginės pupelės
• Žemės riešutai

Šie maisto produktai nėra žalingi sveikam žmogui, vartojant juos saikingai ir termiškai apdorotus (kepimas, virimas sumažina goitrogeniškų medžiagų kiekį). Tačiau asmenys, turintys skydliaukės problemų, ypač hipotiroidizmą, turėtų būti atsargūs.

Labai svarbu paminėti, kad papildus reikėtų vartoti tik pasikonsultavus su gydytoju, ypač jei jau vartojate skydliaukės vaistus. Daugelis skydliaukės papildų gali sąveikauti su vaistais, tokiais kaip levotiroksinas (sintetinis T4 hormonas), pakeisdami jų įsisavinimą ir efektyvumą.

Gydytojai paprastai rekomenduoja vartoti skydliaukės vaistus ryte, tuščiu skrandžiu, likus mažiausiai 30-60 minučių iki pusryčių ir kitų vaistų ar papildų vartojimo. Tai užtikrina optimalų vaisto įsisavinimą.

Reguliarūs skydliaukės funkcijos tyrimai yra dar vienas svarbus aspektas, ypač žmonėms, kurių šeimos istorijoje yra skydliaukės ligų, moterims po 35 metų, nėščiosioms ar planuojančioms nėštumą, ir visiems, kurie patiria skydliaukės sutrikimams būdingus simptomus.

Išvados

Selenas ir jodas yra du esminiai mikroelementai, būtini normaliai skydliaukės veiklai. Jų tarpusavio sąveika ir balansas yra kritiškai svarbūs, siekiant išvengti skydliaukės sutrikimų ir užtikrinti optimalų šios liaukos funkcionavimą.

Jodas yra pagrindinis skydliaukės hormonų T3 ir T4 komponentas, be kurio šių hormonų gamyba būtų neįmanoma. Tuo tarpu selenas yra būtinas šių hormonų metabolizmui ir skydliaukės apsaugai nuo oksidacinio streso.

Abu šie elementai turi būti gaunami iš mitybos šaltinių ar papildų, kadangi organizmas jų negamina. Tačiau svarbu atminti, kad tiek seleno, tiek jodo trūkumas arba perteklius gali būti žalingas. Todėl rekomenduojama siekti subalansuotos mitybos, įtraukiant įvairius maisto produktus, turtingus šių ir kitų skydliaukei svarbių mikroelementų.

Be seleno ir jodo, skydliaukės sveikatai svarbūs ir kiti mikroelementai bei vitaminai, tokie kaip cinkas, geležis, vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys. Kompleksinis požiūris į mitybą ir gyvenimo būdą, įskaitant streso valdymą, yra geriausias būdas palaikyti optimalią skydliaukės veiklą.

Jei jaučiate skydliaukės sutrikimų simptomus ar priklausote rizikos grupei, rekomenduojama reguliariai tikrintis skydliaukės funkciją ir konsultuotis su gydytoju prieš pradedant vartoti bet kokius papildus. Kiekvieno žmogaus skydliaukės funkcija yra individuali, todėl ir mitybos bei papildų rekomendacijos turi būti pritaikytos individualiai.

Rūpindamiesi seleno ir jodo pusiausvyra bei laikydamiesi sveikos gyvensenos principų, galite ženkliai prisidėti prie savo skydliaukės sveikatos išsaugojimo ir bendrojo organizmo funkcionavimo pagerinimo.

Dažnai užduodami klausimai

Ar galiu kartu vartoti seleną ir jodą skydliaukės sveikatai?

Taip, selenas ir jodas gali būti vartojami kartu, nes jie veikia sinergiškai palaikydami skydliaukės sveikatą. Tačiau svarbu išlaikyti tinkamą pusiausvyrą ir neviršyti rekomenduojamų kiekių. Visada pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti papildus.

Kokie yra pirmieji seleno ar jodo trūkumo požymiai?

Ankstyvieji požymiai gali būti nuovargis, plaukų slinkimas ir skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomai, tačiau tiksliai diagnozuoti trūkumą galima tik atlikus laboratorinius tyrimus.

Kokie maisto produktai natūraliai turtingi seleno ir jodo?

Selenu turtingi: Braziliški riešutai, žuvis, kiaušiniai. Jodu turtingi: joduota druska, jūros dumbliai, pieno produktai, kai kurios žuvys.

Ar įmanoma gauti per daug seleno ar jodo?

Taip, abiejų mikroelementų perteklius gali sukelti toksiškumą, vedantį į skydliaukės ar kitas sveikatos problemas. Saikingumas ir profesionali konsultacija yra būtini.

Ar seleno ar jodo papildai gydo skydliaukės ligas?

Papildai gali padėti esant trūkumui, tačiau jie nėra vaistai. Skydliaukės ligų valdymui reikalingas profesionalus diagnozavimas ir kompleksinė priežiūra.