Glutaminas: ar tikrai pagreitina atsistatymą?

Glutaminas – tai aminorūgštis, tapusi vienu populiariausių sporto papildų tarp sportininkų ir aktyviai sportuojančių žmonių. Pastaraisiais metais jis itin išpopuliarėjo dėl teigiamų atsiliepimų apie jo poveikį raumenų atsistatymui po intensyvių treniruočių. Tačiau kyla pagrindinis klausimas – ar glutaminas iš tiesų pagreitina atsistatymą taip, kaip teigia gamintojai ir entuziastai? Šis klausimas ypač aktualus sportininkams ir aktyviems žmonėms, kurie ieško būdų pagerinti savo rezultatus ir sutrumpinti atsistatymo laiką. Aminorūgštys apskritai vaidina esminį vaidmenį organizmo atsistatyme, todėl verta išsamiau panagrinėti jų naudą atsigavimo procesuose.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra glutaminas, kaip jis veikia organizmą, kokią mokslinę bazę turi teiginiai apie jo naudą, kaip jį tinkamai vartoti ir su kokiais šalutiniais poveikiais galima susidurti. Straipsnyje rasite naujausių mokslinių tyrimų apžvalgą ir praktines rekomendacijas, padėsiančias nuspręsti, ar šis papildas tinka būtent jūsų tikslams.

Kas yra glutaminas ir kaip jis veikia?

Glutaminas (L-glutaminas) yra sąlyginai būtina aminorūgštis, kuri natūraliai gaminama žmogaus organizme ir sudaro net apie 60% visų raumenų aminorūgščių. Ji vadinama “sąlyginai būtina”, nes įprastomis aplinkybėmis mūsų organizmas geba pasigaminti pakankamą jos kiekį, tačiau tam tikromis sąlygomis – intensyvių treniruočių, ligos, traumos ar didelio streso metu – šio kiekio gali nepakakti, todėl gali prireikti papildomų šaltinių.

Glutaminas atlieka daugybę svarbių funkcijų organizme:

• dalyvauja baltymų sintezėje, padedant formuoti raumenis;
• palaiko imunines funkcijas, ypač stresinėse situacijose;
• maitina žarnyno ląsteles, palaikydamas žarnyno barjero vientisumą;
• veikia kaip energijos šaltinis greitai besidauginančioms ląstelėms (pvz., imuninės sistemos ląstelėms);
• padeda transportuoti azotą tarp audinių;
• dalyvauja gliukoneogenezėje – gliukozės gamybos procese.

Normaliai organizme glutamino koncentracija kraujyje yra didžiausia iš visų aminorūgščių. Tačiau intensyvios treniruotės gali sumažinti šį kiekį iki 50%, o tai gali paveikti raumenų atsistatymo procesus ir bendrą savijautą. Dėl šios priežasties sportininkai dažnai siekia papildyti savo mitybą glutaminu.

Fiziologiniu požiūriu, glutaminas veikia kaip tarpininkas daugelyje metabolinių procesų. Jis padeda išlaikyti teigiamą azoto balansą, kuris yra būtinas raumenų augimui. Taip pat glutaminas dalyvauja amoniako šalinimo procesuose, padeda palaikyti organizmo pH balansą ir yra svarbus neurotransmiterių, tokių kaip glutamatas ir GABA, pirmtakas.

Natūralūs glutamino šaltiniai

Nors glutaminą galima vartoti kaip papildą, jis taip pat randamas įvairiuose maisto produktuose. Štai pagrindiniai glutamino šaltiniai:

Gyvūninės kilmės šaltiniai:

• jautiena ir kiauliena (ypač raumenų mėsa);
• pieno produktai (sūris, jogurtas);
• kiaušiniai;
• žuvis (ypač tunas ir lašiša);
• vištiena ir kalakutiena.

Augalinės kilmės šaltiniai:

• ankštinės daržovės (pupelės, lęšiai, žirniai);
• tofu ir kiti sojų produktai;
• špinatai;
• petražolės;
• kopūstai;
• riešutai (ypač žemės riešutai).

Vegetarams ir veganams ypač svarbu įtraukti pakankamai glutamino turinčių augalinės kilmės produktų į savo mitybą, nes jie negauna gyvūninės kilmės glutamino šaltinių. Terminis apdorojimas gali sumažinti maisto produktuose esantį glutamino kiekį, todėl kai kuriuos produktus (pvz., daržoves) geriau valgyti žalius arba minimaliai termiškai apdorotus.

Verta paminėti, kad net ir su įvairia mityba, intensyviai sportuojantys žmonės gali nepasiekti optimalaus glutamino kiekio vien iš maisto, ypač intensyvaus fizinio krūvio laikotarpiais. Būtent dėl šios priežasties papildai tampa patrauklia alternatyva.

Mokslu pagrįsta glutamino nauda atsistatymui

Glutamino poveikis atsistatymui po fizinio krūvio yra vienas labiausiai diskutuojamų klausimų sporto mitybos srityje. Moksliniai tyrimai pateikia įvairių rezultatų, todėl svarbu kritiškai įvertinti turimus įrodymus.

Raumenų atsistatymo aspektu keletas tyrimų rodo, kad glutaminas gali padėti sumažinti raumenų skausmą po fizinio krūvio (DOMS – delayed onset muscle soreness).

2015 metais atliktame tyrime buvo nustatyta, kad sportininkai, vartojantys glutaminą, pranešė apie mažesnį raumenų skausmą po intensyvių treniruočių. Tačiau reikia pažymėti, kad šis poveikis nebuvo pastebėtas visuose tyrimuose, o kai kurie mokslininkai nurodo, kad rezultatai gali skirtis priklausomai nuo sportininko treniruotumo lygio ir treniruotės intensyvumo.

Kalbant apie baltymų sintezę, glutaminas teoriškai turėtų padėti palaikyti ar net didinti šį procesą. Tačiau tyrimai, analizuojantys tiesioginį glutamino poveikį raumenų baltymų sintezei, pateikia prieštaringus rezultatus. Kai kurie tyrimai rodo, kad glutaminas gali turėti ribotą tiesioginį poveikį baltymų sintezei sveikiems, pakankamai mitybą gaunantiems asmenims.

Vienas svarbesnių glutamino privalumų yra jo poveikis imuninei sistemai. Intensyvios fizinės treniruotės gali laikinai susilpninti imuninę funkciją, o glutaminas gali padėti sumažinti šį poveikį. Tyrimai su maratonininkais parodė, kad glutamino papildai po varžybų padėjo palaikyti normalesnį imuninių ląstelių funkcionalumą ir sumažino viršutinių kvėpavimo takų infekcijų riziką.

Glikogeno atsargų papildymas yra dar viena sritis, kur glutaminas gali būti naudingas. Kai kurie tyrimai rodo, kad glutamino vartojimas kartu su angliavandeniais po treniruotės gali padidinti raumenų glikogeno sintezę, kas yra svarbu greito atsistatymo metu.

Taip pat verta paminėti glutamino vaidmenį mažinant katabolinius procesus. Intensyvios treniruotės ir ilgalaikis stresas gali sukelti raumenų baltymų irimą. Glutamino papildai gali padėti sumažinti katabolinių hormonų, tokių kaip kortizolis, poveikį, taip apsaugodami raumenis nuo irimo.

Vertinant mokslinius duomenis apie glutamino efektyvumą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daugelis teigiamų rezultatų yra pastebėti ekstremaliomis sąlygomis – po labai intensyvių treniruočių, ilgų ištvermės varžybų ar sportininkams, patiriantiems didžiulį fizinį stresą. Kasdieninio vidutinio intensyvumo sportavimo metu nauda gali būti ne tokia ryški.

Glutaminas vs BCAA sportininkams

Sportininkai dažnai svarsto, ką pasirinkti – glutaminą ar BCAA (šakotosios grandinės aminorūgštis). Abu šie papildai turi savo unikalias savybes ir naudą atsistatymui, tačiau jie veikia skirtingus procesus.

BCAA, kurias sudaro leucinas, izoleucinas ir valinas, tiesiogiai aktyvuoja baltymų sintezę raumenyse, ypač per leukiną. Jos taip pat gali būti naudojamos kaip energijos šaltinis ilgų treniruočių metu. Glutaminas, kita vertus, labiau padeda palaikyti imunines funkcijas, žarnyno sveikatą ir netiesiogiai prisideda prie raumenų atsistatymo.

Tyrimai rodo, kad BCAA gali būti efektyvesnės nei glutaminas tiesiogiai skatinant raumenų augimą ir mažinant raumenų skausmą po treniruočių. Tačiau glutaminas gali turėti platesnį poveikį bendrai sveikatai ir atsigavimui, ypač stresinėse situacijose ar po itin intensyvių treniruočių.

Daugelis sportininkų renkasi abiejų papildų kombinaciją dėl jų sinerginio poveikio. BCAA gali būti naudingesnės vartoti treniruotės metu ar iškart po jos, siekiant maksimaliai paskatinti baltymų sintezę, o glutaminas – vėliau po treniruotės arba prieš miegą, kad padėtų palaikyti imuninę funkciją ir žarnyno sveikatą.

Svarbu paminėti, kad individualūs poreikiai gali skirtis. Sportininkai, patiriantys didelį fizinį stresą ar intensyviai treniruojantys kelis kartus per dieną, gali gauti didesnę naudą iš glutamino papildų nei tie, kurie treniruojasi vidutinio intensyvumo režimu. Tie, kurie ieško aukštos kokybės grynos glutamino formulės, gali apsvarstyti šį patikimą papildą, kuris padės efektyviau atsigauti po intensyvių treniruočių.

Kiti sveikatos aspektai – imunitetas, virškinimas ir daugiau

Nors glutaminas dažnai minimas raumenų atsistatymo kontekste, jo nauda yra daug platesnė ir apima kitus svarbius sveikatos aspektus. Vienas reikšmingiausių glutamino vaidmenų – žarnyno barjero palaikymas ir virškinimo sistemos sveikata.

Glutaminas yra pagrindinis energijos šaltinis žarnyno epitelio ląstelėms, kurios formuoja žarnyno sienelę. Šios ląstelės atsinaujina labai greitai, ir glutaminas padeda palaikyti šį procesą. Tyrimai rodo, kad glutamino papildai gali padėti pagerinti žarnyno barjero vientisumą, ypač žmonėms, kenčiantiems nuo uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas.

Imuninė sistema taip pat gauna didelę naudą iš glutamino. Glutaminas yra esminis energijos šaltinis imuninėms ląstelėms, ypač limfocitams ir makrofagams. Streso ar ligos metu organizme esantis glutamino kiekis gali sumažėti, potencialiai susilpnindamas imuninę funkciją. Moksliniai tyrimai parodė, kad glutamino papildai gali padėti palaikyti imuninės sistemos veiklą streso ar ligos laikotarpiais, kas ypač aktualu sportininkams, patiriantiems didelį fizinį stresą.

Uždegimo procesų reguliavimas yra dar viena sritis, kur glutaminas gali būti naudingas. Jis padeda mažinti uždegimines reakcijas organizme, kas gali būti naudinga ne tik po intensyvaus fizinio krūvio, bet ir sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis ligomis. Taip pat kai kurie tyrimai rodo, kad glutaminas gali padėti sumažinti oksidacinį stresą organizme, kuris yra susijęs su daugeliu lėtinių ligų.

Kalbant apie neuropsichologinį poveikį, glutaminas veikia kaip neurotransmiterių pirmtakas ir gali turėti įtakos smegenų funkcijoms. Jis yra svarbus glutamato ir gama-aminosviesto rūgšties (GABA) – dviejų pagrindinių neurotransmiterių – pirmtakas. Nors tyrimų šioje srityje dar nėra daug, kai kurie rezultatai rodo, kad glutaminas gali turėti potencialą padėti reguliuoti nuotaiką ir mažinti nerimą.

Glutamino poveikis žarnyno sveikatai yra ypač svarbus tiems, kurie užsiima intensyvia fizine veikla. Ilgos, intensyvios treniruotės gali sukelti laikinų žarnyno barjero pažeidimų, dėl kurių gali padidėti laidumas žarnyne (kartais vadinama “pralaidžių žarnų” sindromu). Glutaminas gali padėti apsaugoti žarnyno barjerą ir sumažinti šio poveikio riziką.

Galiausiai, glutaminas gali būti naudingas bendram organizmo atsistatymui po traumų ar operacijų. Jis padeda palaikyti teigiamą azoto balansą, kuris yra būtinas audiniams gyjant, ir gali padėti sumažinti raumenų masės praradimą ilgalaikio nejudrumo laikotarpiais.

Glutaminas klinikiniuose ar streso sukeltose situacijose

Glutaminas įgauna ypatingą reikšmę ekstremaliomis organizmo sąlygomis, kai natūralus jo gamybos mechanizmas nebegali patenkinti padidėjusio poreikio. Štai kelios specifinės situacijos, kur glutamino papildai gali būti naudingi:

• Potrauminė reabilitacija – po didelių traumų ar operacijų glutaminas gali padėti sumažinti raumenų masės praradimą ir pagreitinti žaizdų gijimą. Tyrimai rodo, kad pacientai, gaunantys glutamino papildus po operacijos, dažnai greičiau atsistatė ir patyrė mažiau komplikacijų;
• Intensyvios terapijos pacientai – kritinių būklių pacientams glutaminas gali padėti palaikyti imuninę funkciją ir sumažinti infekcijų riziką. Kai kuriose ligoninėse glutaminas yra įtraukiamas į parenterinį maitinimą;
• Nudegimų gydymas – pacientams su dideliais nudegimais glutaminas gali padėti palaikyti imuninę funkciją ir pagreitinti odos atsinaujinimą;
• Ilgalaikis stresas – žmonėms, patiriantiems ilgalaikį psichologinį stresą, glutaminas gali padėti sumažinti neigiamą streso poveikį imuninei sistemai ir žarnyno sveikatai;
• Chemoterapija – kai kurie tyrimai rodo, kad glutaminas gali padėti sumažinti kai kuriuos chemoterapijos šalutinius poveikius, ypač susijusius su virškinimo trakto pažeidimais.

Svarbu pažymėti, kad šiose situacijose glutamino papildai turėtų būti vartojami tik prižiūrint sveikatos priežiūros specialistui, nes dozės ir vartojimo schemos gali skirtis nuo įprastų rekomendacijų sportininkams.

Rekomenduojamas glutamino dozavimas ir saugus vartojimas

Norint gauti maksimalią naudą iš glutamino papildų, svarbu žinoti, kaip juos teisingai vartoti. Optimalus dozavimas priklauso nuo individualių tikslų, fizinio aktyvumo lygio ir bendros sveikatos būklės.

Tyrimais pagrįstos dozavimo rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo vartojimo tikslo:

• Raumenų atsistatymui ir sportiniams rezultatams gerinti: 5-10 g per dieną, padalijant į 2-3 dozes;
• Žarnyno sveikatos palaikymui: 5-15 g per dieną;
• Imuninės funkcijos palaikymui: 5-15 g per dieną;
• Klinikiniuose kontekstuose (prižiūrint specialistui): iki 20-30 g per dieną padalijant į kelias dozes.

Glutamino vartojimo laikas gali turėti įtakos jo efektyvumui. Sportininkams rekomenduojama vartoti glutaminą:

• Iškart po treniruotės – tai gali padėti paspartinti atsistatymą;
• Prieš miegą – naktis yra svarbus atsistatymo laikas, o glutaminas gali padėti optimizuoti šį procesą;
• Ryte tuščiu skrandžiu – tai gali pagerinti absorbciją;
• Prieš ilgas, intensyvias treniruotes – tai gali padėti sumažinti imunosupresijos riziką.

Dėl glutamino absorbcijos, jį geriausia vartoti atskirai nuo baltymų, nes jie konkuruoja dėl tų pačių transporterių žarnyne. Verta paminėti, kad glutaminas yra tirpus vandenyje, todėl jį lengviausia vartoti ištirpinus skystyje.

Vartojimo trukmė taip pat yra svarbus aspektas. Nors trumpalaikis glutamino vartojimas (iki 6 savaičių) yra laikomas saugiu daugumai sveikų žmonių, ilgalaikiam vartojimui rekomenduojama daryti pertraukas (pvz., 4 savaitės vartojimo, 2 savaitės pertraukos). Tai padeda išvengti organizmo adaptacijos ir sumažina bet kokių galimų šalutinių poveikių riziką.

Skirtingoms grupėms gali būti skirtingos rekomendacijos:

• Profesionalūs sportininkai ir intensyviai treniruojantys asmenys gali gauti didžiausią naudą iš aukštesnių dozių (8-10 g per dieną);
• Mėgėjai sportininkai gali pradėti nuo mažesnių dozių (3-5 g per dieną);
• Vegetarams ir veganams, kurių dieta gali turėti mažiau natūralių glutamino šaltinių, gali būti naudinga reguliariai vartoti vidutines dozes (5-8 g per dieną);
• Vyresniems žmonėms rekomenduojama pradėti nuo mažesnių dozių (3-5 g per dieną) ir stebėti organizmo reakciją.

Svarbu paminėti, kad prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, įskaitant glutaminą, rekomenduojama pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų ar vartojate vaistus.

Kaip derinti glutaminą su kitais papildais

Glutaminas gali būti efektyviai derinamas su kitais papildais, siekiant sustiprinti jo poveikį ar gauti papildomos naudos. Štai keletas populiariausių ir moksliškai pagrįstų derinių:

• Glutaminas + baltymai: šis derinys gali padėti optimizuoti baltymų sintezę ir raumenų atsistatymą. Tačiau juos geriausia vartoti skirtingu laiku dėl absorbcijos konkurencijos;
• Glutaminas + BCAA: šis derinys gali suteikti sinergistinį poveikį raumenų atsistatymui. BCAA tiesiogiai skatina baltymų sintezę, o glutaminas padeda palaikyti imuninę funkciją ir žarnyno sveikatą;
• Glutaminas + kreatinas: abu šie papildai gali padėti pagerinti fizinį pajėgumą ir raumenų atsistatymą. Kreatinas padidina raumens energijos atsargas, o glutaminas padeda optimizuoti atsistatymą;
• Glutaminas + probiotikai: šis derinys gali būti ypač naudingas žarnyno sveikatai. Glutaminas maitina žarnyno ląsteles, o probiotikai padeda palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą;
• Glutaminas + angliavandeniai: vartojant glutaminą su angliavandeniais po treniruotės, gali padidėti glikogeno sintezės greitis raumenyse.

Derinant papildus, svarbu atkreipti dėmesį į bendrą suvartojamų papildų kiekį ir galimas sąveikas. Taip pat verta eksperimentuoti ir stebėti, kaip organizmas reaguoja į skirtingus derinius, nes individualūs atsakai gali skirtis. Kreatino ir glutamino derinys gali būti ypač efektyvus gerinant atsistatymą – rekomenduojame išbandyti šį patikimą kreatino papildą kartu su glutaminu optimaliam rezultatui.

Saugumas, šalutiniai poveikiai ir kas turėtų vengti glutamino

Nors glutaminas yra natūrali aminorūgštis ir daugumai žmonių yra gerai toleruojamas, svarbu žinoti apie galimus šalutinius poveikius ir kontraindikacijas. Kaip ir bet kuris kitas papildas, glutaminas nėra tinkamas visiems.

Dažniausi šalutiniai poveikiai, nors jie pasitaiko retai, yra:

• Virškinimo sutrikimai: kai kurie žmonės gali patirti pilvo pūtimą, skrandžio skausmus ar viduriavimą, ypač vartojant didesnes dozes;
• Galvos skausmas: retas, bet galimas šalutinis poveikis, ypač pradedant vartoti papildus;
• Alerginės reakcijos: nors retai, tačiau kai kurie žmonės gali būti jautrūs glutaminui ar papildų sudėtyje esantiems kitiems komponentams;
• Elektrolitų disbalansas: labai didelės glutamino dozės teoriškai gali paveikti elektrolitų balansą organizme.

Yra kelios grupės žmonių, kuriems reikėtų būti atsargiems su glutamino papildais arba jų vengti:

• Nėščios ir žindančios moterys: nors glutaminas natūraliai randamas organizme, nėra pakankamai tyrimų, patvirtinančių jo saugumą nėštumo ir žindymo metu;
• Žmonės, turintys kepenų ar inkstų problemų: šie organai dalyvauja glutamino metabolizme, todėl esant jų funkcijos sutrikimams, reikėtų vengti papildomų glutamino dozių be gydytojo priežiūros;
• Žmonės, sergantys bipoliariu sutrikimu ar epilepsija: glutaminas gali paveikti neurotransmiterius, todėl šiems asmenims reikėtų būti atsargiems;
• Asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus: glutaminas gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, tokiais kaip prieštraukuliniai vaistai ar chemoterapijos preparatai.

Taip pat verta paminėti keletą mitų apie glutamino saugumą:

• Mitas: “Glutaminas sukelia vandens susilaikymą” – nėra mokslinių įrodymų, kad glutaminas sukeltų reikšmingą vandens susilaikymą organizme;
• Mitas: “Glutaminas sukelia svorio didėjimą” – nors glutaminas gali padėti išsaugoti raumenų masę, jis tiesiogiai nesukelia riebalų kaupimosi;
• Mitas: “Glutaminas pakenkia kepenims” – įprastomis dozėmis vartojamas glutaminas nėra susijęs su kepenų pažeidimais sveikiems žmonėms;
• Mitas: “Glutaminas sukelia priklausomybę” – nėra jokių įrodymų, kad glutaminas būtų priklausomybę sukeliantis.

Siekiant minimizuoti bet kokią riziką, rekomenduojama:

• Pradėti nuo mažesnių dozių ir palaipsniui jas didinti, stebint organizmo reakciją;
• Rinktis kokybišką glutamino papildą iš patikimų gamintojų;
• Nenaudoti glutamino nuolat be pertraukų – daryti ciklus;
• Visada pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu prieš pradedant vartoti bet kokius papildus, ypač jei turite sveikatos problemų ar vartojate vaistus.

Išvados

Glutaminas – tai aminorūgštis, kuri daugelyje situacijų gali padėti pagreitinti atsistatymą, nors jos efektyvumas priklauso nuo individualių veiksnių ir aplinkybių. Apžvelgus mokslinius tyrimus, galima teigti, kad glutamino efektyvumas yra labiausiai pastebimas tam tikrose situacijose ir specifinėms žmonių grupėms.

Didžiausią naudą iš glutamino papildų gali gauti:

• Intensyviai sportuojantys ir didelį fizinį krūvį patiriantys asmenys;
• Žmonės, patiriantys didelį fizinį ar psichologinį stresą;
• Asmenys, turintys virškinimo sistemos problemų;
• Sportininkai, siekiantys sustiprinti imuninę sistemą intensyvių treniruočių laikotarpiu;
• Žmonės, atsigaunantys po traumų, operacijų ar sunkių ligų (prižiūrint specialistui).

Glutaminas geriausiai veikia kai:

• Vartojamas tinkamomis dozėmis (5-10 g per dieną daugumai sportininkų);
• Vartojamas strategiškai pasirinktu laiku (po treniruotės, prieš miegą);
• Naudojamas kaip dalis subalansuotos mitybos ir papildų strategijos;
• Vartojamas ciklais, o ne nuolat.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad glutaminas nėra stebuklingas preparatas – jis neatstos tinkamos mitybos, pakankamo poilsio ir gerai suplanuotos treniruočių programos. Be to, ne visiems jis bus vienodai efektyvus.

Prieš pradedant vartoti glutaminą ar bet kurį kitą papildą, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros ar sporto mitybos specialistu, kuris gali suteikti individualizuotus patarimus, atsižvelgiant į jūsų specifinius tikslus, sveikatos būklę ir poreikius. Jei nuspręsite išbandyti glutamino papildus, rinkitės aukštos kokybės produktus iš patikimų gamintojų, kad užtikrintumėte maksimalų efektyvumą ir saugumą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar glutaminas tikrai pagreitina atsistatymą po treniruočių?

Glutaminas gali vidutiniškai paspartinti atsistatymą ir sumažinti raumenų skausmą kai kuriems žmonėms, ypač po intensyvių ar ilgų treniruočių, tačiau individualūs rezultatai ir moksliniai tyrimai gali skirtis.

Ar saugu kasdien vartoti glutaminą?

Daugumai sveikų suaugusiųjų rekomenduojamos dozės yra saugios trumpalaikiam vartojimui, tačiau ilgalaikį vartojimą reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite jau esamų sveikatos sutrikimų.

Ar glutaminas gali palaikyti žarnyno ar imuninės sistemos sveikatą?

Taip, glutaminas tiesiogiai dalyvauja žarnyno barjero vientisumą palaikančiuose procesuose ir imuninių ląstelių funkcijose, todėl didžiausia nauda pastebima streso, ligos ar virškinimo sutrikimų laikotarpiais.

Kaip turėčiau vartoti glutaminą geriausiam rezultatui?

Įprasta rekomendacija yra vartoti 5-10 g glutamino per dieną, padalijant dozę prieš/po treniruotės arba tuščiu skrandžiu; visada pradėkite nuo mažesnės dozės ir stebėkite organizmo reakciją.

Ar yra šalutinių poveikių ar rizikos vartojant glutamino papildus?

Šalutiniai poveikiai standartinėmis dozėmis yra reti, tačiau gali pasitaikyti skrandžio diskomfortas. Asmenys, turintys inkstų ar kepenų ligų, taip pat nėščios ar maitinančios moterys prieš vartodami glutamino papildus turėtų pasikonsultuoti su gydytoju.